..bėga laikas, o tu vis ieškai: to, kas tikra, to, kas sava, kas ramina, atstato, įkvepia, to, kas saugu.
Ir šiandien tau sakau: vienu ir tuo pačiu metu tu esi ieškojimas ir atradimas. Tai tėkmė. Lyg rūbas, kuris tave ir paslepia, užkloja nuo svetimos akies, bet lieka atviras pasauliui, nes tai tava dalis.
Todėl ieškodama ir rasdama būk sau švelni, juk tik švelnumas sau leis tau atleisti. Todėl ieškodama ir rasdama, būk sau jauki, nes tik jaukumas leis tau drįsti būti visokia: pačia geriausia ir pačia blogiausia. Ieškodama ir rasdama leisk prisiliesti – pati prie to, kas turtins tavas mintis. Ieškodama ir rasdama būk subtili, nes tiesūs ir teisingi tavo žingsniai nereikalingi pagyrų, jie matomi iš tolo. Būk perregima tiek, kad visa, kas brangiausia sieloje, liktų tau, bet nešvaistyto. Kai norisi, tyli pabūk, nes ieškantiems juk kartais reikia fono, bet nereikia garso. Romantiška, šokanti, šilta – kuo nori būk, jei reikia… Kurk ir keisk, tik nepamiršk, kad visos transformacijos geriausios tos, kurios apie tave. Tik nesustok. Tik taip save atrasi. Lyg pilkumoj, parodančioj visas kitas tavas spalvas.